Obtest "I� �irdies" |
Kas gimsta su �enklu kovot, Niekada nepaleis kalavijo i� rankų a�traus. Kas trok�ta į ugnį į�engti aukodamas savo gyvenimą, Skausmo nejaus. Kas mir�ta ne�inodamas baimės, Kraujuojančią �irdį pridengęs ranka, Sutinka auk�čiausiam kalne savo tėvus ir protėvius Geriant, dainuojant drauge. Nėr mū�io be liepsnos, nėr laisvės be kovos, Kaip kraujo be �aizdos... Nėr �emės be mirties, nėr �ygio be vilties, Kaip �viesos be i�minties... Nėr kelio be kančios, nėr galo be prad�ios, Kaip melo be tiesos... Nėr �aibo be ugnies, nėr �od�io be garbės, Ker�tas ver�ias i� �irdies... Kas ie�ko nesibaigiančio kelio, Į savo svajones klajos am�inai. Kas randa jėgų atlaikyti audras, Nepabūgs į bedugnę pa�velgt i� auk�tai. Kas mato, kaip sukasi am�inas ratas, Pabunda u�merkęs akis, Kas jaučia, kaip vėjai alsuoja mirtim, Tam dega prie� mū�į �irdis. Lyric from www.lyricmania.com |